Ragnar Arnalds:

Hvers vegna
sögšu Svķar nei?

Svariš ķ žjóšaratkvęši Svķa var ótvķrętt: Nei-iš sigraši meš yfirburšum. Engu aš sķšur var nišurstašan jįkvęš. Žvķ aš ķ raun réttri voru Svķar aš segja jį viš žvķ aš varšveita yfirrįš sķn yfir peningamįlum og gengisskrįningu eigin myntar. Nišurstašan er jafnframt afar jįkvęš fyrir mįlstaš sjįlfstęšissinna ķ noršvestanveršri įlfunni og stašfestir enn einu sinni aš ķ žvķ horni Evrópu horfa menn tortryggnum augum į žróun ESB ķ įtt til stórrķkis. Upptaka evrunnar er einmitt hugsuš sem mikilvęg varša į žeirri leiš.
Śrslitin falla sem sagt vel inn ķ žį mynd sem viš blasir: Ķslendingar, Noršmenn, Fęreyingar og Gręnlendingar halda sig utan viš ESB og Svķar, Danir og Bretar standa utan viš evrusvęšiš. Mśr hins vęntanlega stórrķkis ESB veršur žvķ įfram verulega sköršóttur ķ noršvestur horni Evrópu og śrslitin gera žaš enn vonlausara en įšur fyrir Tony Blair aš fį Breta til aš fórna pundinu fyrir evru enda sżna kannanir aš hann hefur mikinn meirihluta landsmanna į móti sér, ekki sķšur til hęgri en vinstri.

Hagsveiflan ķ evrulandi nįlgast nślliš
Žaš var fjölmennur hópur virtra hagfręšinga sem leiddi barįttuna fyrir varšveislu sęnsku krónunnar og sżndi fram į žaš meš sterkum rökum aš įhęttusamt vęri fyrir Svķa aš afsala sér yfirrįšum yfir peningamįlum sķnum og sętta sig viš mynt sem fyrst og fremst myndi žróast eftir ašstęšum ķ kjarnarķkjum ESB, Žżskalandi, Ķtalķu og Frakklandi. Hagsveiflan žar sušur frį er ęši oft ķ litlu samręmi viš efnahagsįstandiš ķ Svķžjóš, eins og reyndar blasir viš hvers manns augum žessa dagana. Hjį Svķum er hagsveiflan į uppleiš og hagvöxtur 2,4% en į evrusvęšinu stefnir kśrfan bratt nišur į viš og er nś ķ 0,1 %. Žessi efnahagslegu rök eiga ekki sķšur viš ķ Bretlandi og valda einmitt miklu um žaš aš Bretar halda fast ķ pundiš. Augljósust eru žessi rök žó į Ķslandi žar sem hagsveiflur eru enn sķšur ķ takt viš evrusvęšiš en ķ Svķžjóš og Bretlandi.
Ein helsta įstęšan fyrir žvķ aš hagsveiflur ķ fyrrnefndum rķkjum rķsa og hnķga ķ öšrum takti en gerist į evrusvęšinu er tvķmęlalaust sś aš višskipti žeirra viš dollarasvęšiš eru veigameiri žįttur ķ śtflutningstekjum žeirra. Ķslenskir hagfręšingar hafa sżnt fram į aš samsvörun į breytingum višskiptakjara milli Ķslands og evrusvęšis er nįnast engin sögulega séš (0,3%). Ķsland hefur einmitt skżrasta sérstöšu rķkja ķ vestanveršri įlfunni, hvaš gerš atvinnu- og efnahagslķfs varšar, en umręšan ķ Svķžjóš og Bretlandi minnir okkur į aš žessi rķki įsamt Noregi hafa einnig mikla sérstöšu.

Sjįlfstęšissinnar og ašildarsinnar
Evrópusinnar bišu ekki ósigur um helgina en ašildarsinnar geršu žaš. Misnotkun hugtakanna evrópusinnar og evrópuandstęšingar, eins og sjį mįtti ķ grein Ślfars Haukssonar hér ķ blašinu s.l. mįnudag og alltof oft heyrast, er aš sjįlfsögšu rakalaus śtśrsnśningur sem enginn ętti aš leyfa sér ķ mįlefnalegri umręšu. Žeir sem vilja varšveita sęnska yfirstjórn peningamįla ķ eigin landi geta hins vegar meš réttu talist sjįlfstęšissinnar og sama gildir um žį sem ekki kęra sig um aš fullveldisréttindi Ķslendinga verši dregin inn undir mišstjórnarvald vęntanlegs stórrķkis.  Sjįlfstęšissinnar eru ekki į móti Evrópu eša evrópsku samstarfi žótt žeir felli sig ekki viš žaš sjįlfstęšisafsal sem felst ķ ašild aš nżja risaveldinu. Hugtökin evrópusinnar og evrópuandstęšingar eru ašeins fįrįnleg uppnefni og fyrst og fremst til marks um takmarkalausan yfirgang įhangenda stórrķkisins ķ umręšu fjölmišla.
Ķ öllum fréttatķmum Rķkisśtvarpsins - hljóšvarps  fyrsta hįlfa sólarhringinn eftir aš śrslitin ķ Svķžjóš lįgu fyrir glumdi eftirfarandi fullyršing fréttamanns: Svķar verša aftur aš kjósa um upptöku evrunnar en žaš veršur aš öllum lķkindum ekki fyrr en 2010. Hvaš veit fréttastofa śtvarpsins um žaš hvort Svķar "verši aš kjósa aftur"? Ef Svķar hefšu samžykkt evruna hefši fréttamanninum ekki til hugar komiš aš segja aš kosiš yrši aftur eftir nokkur įr. En śr žvķ svariš var ekki eins og evrusinnar vildu hafa žaš žykir sjįlfsagt aš slį žvķ föstu aš kosiš verši aftur. Žetta er önnur algeng ósvķfni sem tengist samrunaferlinu ķ įlfunni um žessar mundir. Žjóšir sem sękja um ašild lenda ķ žeim vķtahring aš žęr eru lįtnar kjósa aftur og aftur ef nišurstöšurnar falla ekki aš įformum forvķgismanna ESB. Žetta hafa Noršmenn, Danir og Ķrar žegar reynt. Ķ höfušstöšvum ESB žżšir nei ekki nei heldur eitthvaš allt annaš. Og fréttamönnum fjölmišla viršist finnast žaš sjįlfsagt mįl. Jafnframt eys ESB tugmilljónum evra įrlega ķ įróšur til stušnings samrunaferlinu og til aš hafa įhrif į nišurstöšur žjóšaratkvęšis ķ rķkjum sem kjósa um ašild eša um evru. Upplżsingar um fjįraustur ESB ķ įróšursskyni bęši ķ Póllandi og į Möltu vöktu žar mikla reiši. Jafnframt hika žjóšarleištogar og rįšherrar ķ ašildarrķkjum ESB ekki viš aš blanda sér ķ kosningabarįttu annarra rķkja og sįust fjölmörg ósvķfin dęmi um žetta seinustu vikurnar bęši ķ Svķžjóš og Eistlandi.

Örlagahyggjan vešur uppi
Śrslitin ķ Svķžjóš eru ekki sķst stórmerkileg žegar haft er ķ huga hvķlķkt ofurefli sjįlfstęšissinnar ķ Svķžjóš įttu viš aš strķša. Žaš var ósk žeirra žegar įkvöršun var tekin um žjóšaratkvęši aš kjósendur fengju aš velja milli tveggja jafngildra kosta sem settir yršu fram meš hlutlausu oršalagi, annars vegar aš sęnska krónan skyldi gilda įfram, hins vegar aš evran yrši tekin upp. En žar eins og vķšar réš yfirgangur ašildarsinna feršinni; žeir fengu žvķ framgengt aš evrusinnar segšu en stušningsmenn krónunnar nei. Žannig hefur žetta vķšast hvar veriš žar sem kosiš hefur veriš um mįl tengd ESB. Afstaša sjįlfstęšissinna er fyrirfram stimpluš sem neikvęšni og sagt er aš žeir séu į móti Evrópu. Žegar yfirgnęfandi meirihluti žjóšar hafnar įkvešnum įfanga samrunaferlisins er frį žvķ sagt ķ fjölmišlum eins og eitthvert slys eša mistök hafi įtt sér staš, sbr. įšurnefnda fullyršingu Rķkisśtvarpsins aš Svķar "verši" aš kjósa aftur. Ķ sömu frétt śtvarpsins var jafnframt klifaš į žvķ aš stušningsmenn sęnsku krónunnar hefšu "dansaš strķšsdans ķ nótt" og er žį gefiš ķ skyn aš um villimenn sé aš ręša sem hvergi séu ķ hśsum hęfir.
Allt er žetta til vitnis um žį örlagahyggju sem vešur uppi ķ innlendum og erlendum fjölmišlum: "Svķar munu fyrr eša sķšar ganga ķ myntbandalagiš." "Noršmenn munu įreišanlega sękja um ašild eftir nęstu žingkosningar." "Ķslendingar neyšast til žess aš ganga ķ ESB hvort sem žeim lķkar betur eša verr." Stöšugt mį heyra og lesa fullyršingar af žessu tagi byggšar į óskhyggju ašildarsinna. En ef betur er aš gįš er hitt miklu sennilegra aš Noršmenn og Ķslendingar standi utan viš ESB um langa framtķš. Og nś stendur sęnska rķkisstjórnin frammi fyrir žeirri spurningu hvort hśn fįi samžykki Svķa viš vęntanlega stjórnarskrį ESB ķ žjóšaratkvęši. Žaš samžykki getur oršiš torfengiš, ekki sķšur en hitt sem aš žvķ snżr aš fórna sęnsku krónunni.
                                 (Grein ķ Morgunblašinu 16. September 2003)

Gengi krónunnar

Danir og
Noršmenn

Söguleg
veišireynsla

Śr żmsum įttum

Stjórnarskrį ESB

Marklaus kosning

Fjįrkröfur ESB

Hvķ sögšu Svķar nei?

ESB og EES
The EU and EEA